Justė Bieliauskaitė Vanhercke, Melisa Yasaroglu
Š. m. kovo 23-28 dienomis Vilniaus Valdorfo Žaliosios mokyklos devintokai (Saulės klasė) dalyvavo Erasmus + KA122 trumpalaikio mokinių mobilumo projekte su Valensijos Les Carolines mokyklos mokiniais. Šių metų mainų programa yra apie abiejų šalių UNESCO saugomą materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Būdami Valensijoje, susipažinome su Valensijos paveldu, o kai mūsų partneriai atvyks pas mus (gegužės 19-24 d.), turėsime puikią progą pristatyti mūsų paveldą.
Pirmieji įspūdžiai
Ispanija, kaip šalis, kultūra ir gyvenimo būdu labai skiriasi nuo Lietuvos. Nuo pirmų akimirkų pastebėjome, kad ispanai kur kas atviresni ir draugiškesni. Pirmą kartą susitikus, jie mus pasitiko šiltai ir draugiškai, o pasisveikinimas bučiniais į skruostus tapo įprastas pasisveikinimas, ko Lietuvoje dažniausiai nebūna. Mokiniai, po ilgos kelionės atvykę i Alikantės oro uostą, vos įlipę į autobusą, kuris vežė į Valenciją, iš karto pradėjo stebėtis nuostabiais vaizdais. Autobuse buvo girdėti tikt: Wow; O Dieve; Kaip gražu! Autobusas pravažiavo kalnus, pievas bei jūros krantus – mokiniai prilipę prie langų negalėjo patikėti tokiais vaizdais. Autobusui artėjant prie vietos, kur turėjome išlipti, klasė pradėjo nerimauti dėl susitikimo su savo šeimomis. Mūsų mainų partneriai devintokai su šeimomis laukė prie uosto. Tik išlipus buvo nedrąsu, bet kai visi susipažinome, nors ne visi mūsų partneriai puikiai kalbėjo angliškai, buvome maloniai nustebinti, kaip šiltai ir draugiškai mus priėmė.
Kelionės ir atradimai
Sekmadienis, kovo 23 d. – Atvykimas į Valensiją
Atvykome į Valensiją, kur mus pasitiko ispanų šeimos ir bendraminčiai. Praleidome dieną
kartu su šeimomis. Tai buvo puiki proga susipažinti.
Pirmadienis, kovo 24 d. – Diena mokykloje
Pirmąją dieną mokykloje mes dalyvavome įvairiose veiklose. Mums paaiškino kelionės
programą – sužinojome, ką veiksime per ateinančias dienas. Mokykloje buvo paruoštas
tipinis Valensijos pusryčių patiekalas. Vėliau turėjome ekskursiją po mokyklą – ją vedė
mokiniai.
Per pamokas mes mokėmės ispanų kalbos frazių. Didelį įspūdį paliko ir muišeranga
(Muixeranga) edukacija, kur sužinojome apie šią unikalią tradiciją – piramidžių iš žmonių ir
šokių gatvėse pasirodymus. Ir patys bandėme sukurti žmogišką piramidę. Tai buvo įdomi
patirtis.
Vėliau turėjome oficialią pasveikinimo ceremoniją, kurios metu stebėjome tradicinius
šokius.
Antradienis, kovo 25 d. – Ekskursija į Deniją
Po pusryčių mūsų laukė nuostabi ekskursija į Deniją, kur aplankėme senamiestį ir Denijos
pilį. Pasivaikščiojimas po paplūdimį ir senamiestį suteikė mums galimybę pažinti miestą ir
pajusti Denijos istoriją bei kultūrą.
Trečiadienis, kovo 26 d. – Diena mieste
Aplankėme šiuolaikinę miesto dalį – meno ir mokslų miestą, taip pat pasivaikščiojome
palei Turijos upę. Stebėti miesto architektūrą, išplanavimą buvo įdomu. Be to, apsilankėme
Fallas muziejuje, kuriame sužinojome apie svarbiausią renginį Valensijoje – pavasario
ugnies festivalį Las Fallas. Mums taip pat patiko Guliverio parkas, kur mėgavomės pikniku.
Ketvirtadienis, kovo 27 d. – Diena senamiestyje
Ekskursijos po Valensijos senamiestį laikas. Apsilankėme Serranos bokštuose ir vandens
talpykloje. Čia stebėjome ūkininkų susirinkimą vandens klausimais (water tribunal), kuris
vyksta kiekvieną ketvirtadienį, 12 val., tik jis buvo labai trumpas, nes niekas neatėjo su
klausimais. Ši tradicija gyvuoja jau visą tūkstantmetį ir žymi tuo, kad šis susirinkimas labai
paprastai ir greitai sprendžia visus su vandens drėkinimu susijusius klausimus. Lankėmės
Llotja, vieninteliame Valensijoje nereliginiame įspūdingos architektūros pastate, kuriame
XV- XVI a. buvo prekiaujama šilku. Sužinojome daugiau apie miesto istoriją ir architektūrą.
Penktadienis, kovo 28 d. – Atsisveikinimas ir kelionė namo
Paskutinę dieną atsisveikinome ir grįžome atgal į Lietuvą. Tai buvo kupina emocijų ir
prisiminimų kelionė, kurioje mes sužinojome daug apie Ispaniją, jos kultūrą ir užmezgėme
draugystes su mokiniais.
Santykiai ir draugystės
Nors ne visi mokiniai susidraugavo su ispanais ar jų klase iš karto, tačiau nemaža dalis
užmezgė labai šiltus ir nuoširdžius santykius tiek su šeimomis, pas kurias gyveno, tiek su
naujais draugais iš mokyklos. Kai kurios draugystės užsimezgė visai netikėtai, bet tapo itin
svarbios visos kelionės metu. Net jei kalbos barjeras trukdė sklandžiai bendrauti, žmonės
rasdavo būdų susikalbėti – ar šypsena, ar juoku, ar tiesiog nuoširdžiu noru pažinti vienas
kitą.
Per bendras veiklas ir laisvalaikio pertraukas užsimezgė artimesni ryšiai. Dažnai visi kartu
žaisdavome kortomis, vaikščiodavome po miestą, dalijomės įspūdžiais, žaisdavome
kamuoliu ar tiesiog sėdėdavome parke valgydami ledus. Tokios paprastos, bet jaukios
akimirkos tapo brangia kelionės dalimi. Nors kalba kartais ir trukdė, tačiau bendros
patirtys, juokas ir noras bendrauti tapo stipresni už bet kokias kliūtis.
Kelionei artėjant į pabaigą, vis dažniau pradėjome galvoti apie tai, ką galėtume nuveikti
kartu, kai ispanai atvyks pas mus į Lietuvą. Mokiniai dalijosi idėjomis, kur galėtų juos
nuvesti, kokias vietas parodyti, kokius lietuviškus patiekalus norėtų pristatyti. Taip gimė
abipusis noras palaikyti ryšį ir tęsti draugystę net ir pasibaigus projektui.
Kai nepavykdavo susikalbėti žodžiais, padėdavo muzika – dažnai kartu dainuodavome
visiems žinomas dainas ar kartodavome frazes iš populiarių filmų. Tai ne tik pralauždavo
ledus, bet ir sukurdavo bendrumo jausmą, kuris labai suartino.
Paskutinę dieną buvo juntamas bendras liūdesys – kai kurie mokiniai atvirai sakė, kad
nenori grįžti į mokyklą. Kiti sunkiai tramdė ašaras atsisveikindami su draugais, su kuriais
spėjo susibičiuliauti per tokį trumpą laiką. Atsisveikinimas buvo sunkus, bet tuo pačiu
parodė, kokie tikri ir stiprūs ryšiai buvo užmegzti.
Kultūra ir tradicijos
Ši išvyka atskleidė daug kultūrinių skirtumų ir įdomių tradicijų. Vienas didžiausių skirtumų –
maisto valgymo laikas. Lietuvoje paprastai pietaujame apie 12–14 valandą, o vakarienę
valgome tarp 18–20 valandos. Tačiau Ispanijoje pietūs dažniausiai valgomi nuo 14 iki 16
valandos, o vakarienė prasideda tik apie 21 valandą ar net vėliau. Šis vėlesnis valgymas
mums buvo neįprastas, tačiau pastebėjome, kad tai tiesiog dalis ispanų dažnai
atsipalaidavusio gyvenimo būdo.
Ispanijoje labai stiprus artimųjų ryšys, dažnai susitinka visa šeima, o tikrasis socialinis
gyvenimas pasirodo vakarais. Ispanai labai mėgsta bendrauti ir dažniausiai vakarienės
metu išgirsi ilgus pokalbius, juoką. Tuo tarpu Lietuvoje vakarienė dažnai būna paprastas
valgymo metas, kuris nevirsta socialiniu reiškiniu.
Didelį įspūdį paliko Ispanijos šventės, kurios yra kupinos spalvų ir muzikos. Sužinojome
apie Feria de Abril – praėjus dviem savaitėms po šv. Velykų vykstančią mugę/šventę,
kurios metu žmonės dėvi tradicinius drabužius, šoka flamenką ir mėgaujasi gyvenimu.
Ispanija, ypač pietinė jos dalis, gyvena lėtesniu tempu. Ispanai dažnai „atsijungia“ nuo
darbų ir kasdienybės, kad galėtų mėgautis gyvenimu. Jaučiamas labai didelis skirtumas
nuo mūsų Tai yra visiškai kitaip, nei mums įprasta Lietuvoje.
Iššūkiai ir sunkumai
Didžiausi iššūkiai, su kuriais susidūrė mokiniai, kilo dėl kalbos barjero. Daugelis mūsiškių
sunkiai susikalbėjo su šeimomis ar partneriais, pas kuriuos gyveno, dėl ribotų anglų kalbos
žinių. Tačiau mokiniai stengėsi rasti išeičių – bandydavo komunikuoti gestais, mimika,
pasitelkdavo kūno kalbą arba naudodavosi vertimo programėlėmis telefone. Kartais net
paprastas piešimas ar daiktų rodymas padėdavo išreikšti mintį.
Kitas svarbus iššūkis buvo kultūriniai skirtumai. Dėl jų pasitaikydavo nedidelių nesutarimų
ar nesusipratimų. Pavyzdžiui, skirtingi valgymo įpročiai (kai kurie mokiniai nustebo, kad
ispanai vakarieniauja labai vėlai), kitokia dienotvarkė, požiūris į laiką, naudojimosi
transportu ypatumai ar net savarankiškumo lygis šeimose. Visa tai reikalavo prisitaikymo,
atvirumo naujai patirčiai ir kantrybės.
Nepaisant iššūkių, mokiniai demonstravo gebėjimą greitai adaptuotis prie naujų sąlygų. Jie
aktyviai bendradarbiavo su ispanais, dalijosi patirtimis ir stengėsi suprasti vieni kitus.
Kartais, žinoma, iškildavo sunkumų dėl kalbos – ypač dirbant komandoje ar atliekant
sudėtingesnes užduotis – tačiau tai nebuvo kliūtis, kurios neįmanoma įveikti. Dažnai
iššūkiai net sustiprindavo ryšius, skatino kūrybiškumą ir augino pasitikėjimą savimi.
Nuotraukos – Lolitos Kučinskienės ir Dominyko Roko:
