Valdorfo pedagogika

“Švietimas, tai ne kibiro pildymas , o ugnies įžiebimas.” Heraklitas, senovės graikų filosofas.

Valdorfo pedagogika remiasi Rudolfo Šteinerio (1861-1925) idėjomis apie žmogų ir visatą (antroposofija). Antroposofija remiasi žmogaus, kaip fizinio kūno, sielos ir dvasios visumos paveikslu. Taigi ir Valdorfo mokykloje siekiama ugdyti visą žmogų. Mokymosi procese dalyvauja galva, širdis ir
rankos.

Idėja kurti laisvą mokyklą kilo iš socialinės trinarystės “Laivė, Lygybė, Brolybė” sampratos, kuri, pasak
R. Šteinerio, turėtų būti harmoniškos visuomenės pagrindas. Jo nuomone mokykla yra svarbiausias
kultūrinio gyvenimo organas, kuris privalo būti nepriklausomas nuo politikos ir ekonomikos. Tik
laisvėje gali rastis kurianti dvasinė jėga. Žmonijos ateitis vaikų rankose. Jų kūrybiškumas,
sąmoningumas, savęs, kaip individo bei žmonijos dalies suvokimas ir atsakingumas iš dalies mūsų,
tėvų ir mokytojų rankose. Todėl Valdorfo mokyklose siekiama ugdyti laisvą, kūrybingą ir sąmoningą
žmogų gebantį atrasti savo kryptį šiame beprotišku greičiu besikeičiančiame pasaulyje. Tam tikslui
pasitelkiamos žinios apie žmogų bei jo vystymąsi. Remiamasi septynmečių teorija, trinario bei
keturnario žmogaus samprata, konstitucijos tipų, temperamentų teorijomis. Visą tai
stengiamasi taikyti kasdienybėje, konkrečiuose darbuose siekiant išlaikyti sąmonėje visumą, visa ko
tęstinumą ir kintamumą.

Mokytojai
Klasės mokytojai Valdorfo mokykloje pasitinka vaikus pirmąją mokyklos dieną ir auga kartu su jais iki septintos – aštuntos klasės. Jie moko savo klasę kiek įmanoma daugiau dalykų. Tokiu būdu susikuria artimas ryšys tarp klasės mokytojo ir klasės vaikų, kurio dėka vaikai gali jaustis saugūs ir matomi. Taip pat
mokytojas gali sekti vaikų vystymąsi bei socialinius procesus klasėje. Jis stengiasi pamatyti konkretų
vaiką, jo individualumą, jo stipriąsias bei silpnąsias puses ir kartu visą klasę kaip gyvą socialinį darinį.
Be viso to kiekvienas Valdorfo mokytojas dalyvauja kassavaitinėse kolegijose, kuriose sprendžiami
patys įvairiausi organizaciniai, pedagoginiai, praktiniai ir idėjiniai klausimai, palaiko kontaktą su
tėvais. Būti mokytoju Valdorfo mokykloje – didžiulis iššūkis ir atsakomybė, bet kartu tai ir labai
įdomus, įvairiaspalvis, nuolatinio darbo su savimi reikalaujantis darbas.

Bendruomenė
Valdorfo mokykla neturi vieno vadovo. Kiekvienas mokytojas ir mokinių tėvai prisideda prie
mokyklos kūrimo, realizavimo ir valdymo.

Gamta
Valdorfo pedagogikoje ir ypač mūsų mokykloje labai svarbią vietą užima gamta, jos stebėjimas ir
metų, savaitės, dienos ritmų išgyvenimas. Svarbus elementas mūsų mokykloje – žygiai. Tai mūsų, kaip
mokyklos, sąmoningas pasirinkimas ir, manome, mūsų stiprybė. Nes tikime, kad buvimas gamtoje,
ypač šiais technologijų laikais, yra gyvybiškai svarbus besivystančiam žmogui. Štai pora argumentų
kodėl taip manome: visų pirma, tai fizinis aktyvumas , kuris reikalingas besivystančiam žmogui ir
normaliai jo sveikatai. Antra, tai savęs kaip individo, visatos dalies išgyvenimas vidinės ramybės
akimirką, kuri gali rastis būnant gamtoje. Tračia, tai visumos, amžinybės ir dieviškumo išgyvenimas.
Šių išgyvenimų dėka gimsta sąmoningumas ir atsakomybės jausmas. Žaliosios mokyklos išskirtinumas
ir dar viena stiprybė – arkliai. Mes jais rūpinamės, juos stebime, iš jų mokomės. Norintys gali mokytis
jodinėti. Labai pasisekė, kad mokykla miškų, pievų ir upių apsuptyje. Mes tai labai
vertiname ir stengiamės kuo labiau integruoti mus supančią aplinką į mokyklos mokymo planą. Todėl
bet kokiu oru keliaujame į pievas ir miškus, renkame grybus, uogas, mokomės juos pažinti, stebime
augalus, besikeičiančią gamtą ir kartu augame ir keičiamės patys.

Ritmas ir pagrindinė pamoka
Valdorfo pedagogikoje ritmas užima labai svarbią vietą. R. Šteinerio manymu harmoningas gyvenimo
ritmas yra gyvybiškai svarbus bet kuriam, o ypač besivystančiam žmogui.

Švęsdami metų šventes išgyvename metų ritmą, kvėpuojame kartu su visata ir, nors dar
nesąmoningai, išgyvename dvasinių impulsų kaitą metų eigoje. Stengiamės, kad mokomoji medžiaga
atlieptų vaiko galimybes ir poreikius tam tikru gyvenimo tarpsniu, o taip pat ir gamtos ritmą.

Diena mokykloje visuomet prasideda pagrindine pamoka, kuri trunka apie 2 val. po kurios seka
savaitinės užsienio kalbų, muzikos, menų, kūno kultūros, darbelių, lietuvių bei matematikos pratybų
pamokos. Pagrindinė pamoka prasideda ritmine dalimi, kurios metu dainuojame, grojame, pasakojame ir mokomės klausyti kitų, žaidžiame socialinius, ritminius ar mokomuosius žaidimus. Ritminė dalis pažadina vaikus, jų gyvybines jėgas, padeda pasijausti klasės, kaip socialinio organo dalimi ir susikaupti būsimai pamokai. Po to seka praėjusios dienos medžiagos prisiminimas ir naujos medžiagos mokymasis. Pradinėse klasėse periodai dar nedaug skiriasi vienas nuo kito ir kuria bendrą visumą. Tačiau vėliau periodų temos vis labiau diferencijuojamos. Mokiniai 3-4 savaites gilinasi į botaniką, astronomiją, geografiją, istoriją, lietuvių kalbą ar matematiką; nuo 6 klasės mokomasi ir fizikos, nuo 7 klasės chemijos. Periodo metu mokiniai mokosi atpasakoti išmoktą medžiagą, grupelėse ar vieni gilinasi į tam tikrą temą, daro projektus, kuria periodo knygą, kurią patys rašo ir iliustruoja. Kai kurių dalykų periodai būna tik 2 kartus per metus – ilgas laiko trapas tarp jų leidžia vaikams pamiršti ką buvo išmokę. “Pamiršimas”- labai svarbi Valdorfo
pedagogikos dalis. Kaip miegant įsisaviname įvykius ir informaciją, su kuriais susidūrėme dienos
metu, taip ir ilgesnį laiką negalvodami apie tam tikrą temą, ją geriau įsisaviname. “Rytas protingesnis
už vakarą”- sakome. Ispanai apie tą patį išsireiškia truputį kitaip “pasitarsiu su savo pagalve”, sako
jie. Pastebime, kad periodų principas leidžia vaikams labiau įsigilinti į temą, ją perleisti per save.

Mes visi gyvename veikiami įvairių ritmų. Metų, savaitės, dienos ritmai, kurių dėka žmogus ir gamta
gali įkvėpti ir iškvėpti, kurių dėka pulsuoja gyvybė. Įkvėpimas ir iškvėpimas, tai pagrindinės sveiko
ritmo savybės reikalingos sveikam organizmo vystymuisi. Manome, kad to nevalia pamiršti ir
mokykloje, todėl puoselėdami sveiką ritmą mokykloje siekiame puoselėti vaikų sveikatą ir gyvybines
jėgas.

Pasaulinė Valdorfo mokyklų bendruomenė šiandien
Prieš šimtą metų buvo įkurta pirmoji Valdorfo mokykla Vokietijoje. Tai buvo drąsaus žmogaus
iniciatyva, tapusi impulsu pasauliniam judėjimui. Impusu pasaulinės bendruomenės kūrimuisi. Dabar
pasaulyje jau daugiau nei tūkstantis valdorfo mokyklų, beveik du tūstančiai valdorfo vaikų darželių ir
naujos valdorfo iniciatyvos kuriasi beveik kasdien. Žmonės ieško alternatyvos formaliąjam švietimui
naujos kartos vaikams ir neretai ją randa Valdorfo mokyklose.